Švedu tapęs velsietis kalba su mumis apie pergalę Paryžiuje-Rubė ir perkėlimą į Ironman triatloną
Dviratininkas: praėjusių metų spalį lenktyniavote „Ironman“pasaulio čempionate. Kaip sekėsi?
Magnusas Backstedtas: Tai buvo ilga diena! Atvykau į Koną [Havajus] likus kelioms savaitėms iki renginio, o per pirmąjį treniruotę mano blauzda „pangavo“. Po dviejų savaičių ant akupunktūros gydytojo stalo, atėjus varžybų dienai, pasijuto geriau. Tinkamai nuplaukus [3,8 km], pasiruošiau važiuoti dviračiu [180 km], bet kaskart, kai įveikiau daugiau nei 400 vatų, Bianchi atrodė, kad susilaikydavo. Paaiškėjo, kad grandinės atrama ir sėdynės atrama ne vairo pusėje buvo purios. Negana to, gavau rengimo nuobaudą.
Dviratis: ar nubėgote 42,2 km?
MB: Taip, bet apie 40 minučių mažiau nei planavau. Pirmieji 10 km buvo puikūs, bet po kilometro blauzdos skausmas grįžo, tada atsisėdau ant grindinio ir ilgai galvojau, ką daryti. Galvojau pasitraukti, bet turėjau dvi dukras ir maniau, kad tai būtų blogas pavyzdys. Be to, supratau, kad net jei nueisiu paskutinius 31 km, vis tiek finišuosiu per maždaug 11 valandų, dėl kurių kai kurie triatlonininkai užmuštų. [Jis finišavo po 11 val. 12 min.
Dviratis: būdamas dviračiu svėrėte daugiau nei 90 kg. Kaip jūsų kūnas atlaikė bėgimo įtampą?
MB: Pradedantiesiems dabar esu maždaug 4 kg lengvesnis. Vis dėlto buvo įdomu, nes treniruotės buvo skirtos nesusižeisti. Mano greičiausias maratonas yra 3:30, bet tai buvo vidutinis širdies susitraukimų dažnis 130 bpm, o tai net nemėgsta. Vis dar treniruoju bėgimo raumenis ir sąnarius ir tik ką tik pradėjau bėgti beveik išsekus. Žinau, kad turiu 3 valandų maratoną be jokių problemų.
Cyc: kokie jūsų planai lenktyniaujant Ironman 2015 m.?
MB: aš turiu profesinę licenciją! Tikriausiai metais per anksti, bet kodėl gi ne? Lenktyniauju „Ironmans“lenktynėse Lanzarotėje, Anglijoje, Švedijoje ir Velse, ir kitame ilgų nuotolių renginyje Barselonoje. Ironmanui tai daug, bet kuo daugiau lenktyniauju, tobulėju. Tai dviratininkas manyje. Aš esu kitoks žvėris, kai prisegau lenktynių numerį.
Cyc: Jūs buvote kitoks žvėris 2004 m. balandžio 11 d. – dieną, kai laimėjote Paryžių-Rubė. Ar tai buvo lenktynės, apie kurias visada svajojote laimėti?
MB: ar laimėjau kitas lenktynes? Aš gyvenau, valgiau ir kvėpavau Roubaix. Man patiko tai, kad galima lenktyniauti 100 dienų per metus ir jos gali būti vienodos, bet ši diena buvo unikali. Paveldas, atmosfera, viskas. Būdamas mažas vaikas, skaitau žurnalus ir matydavau šiuos dievus. Kraujas, purvas ir ašaros. Tai buvo stebuklinga.
Cyc: kaip vyko lenktynės?
MB: Kai lenktynių dieną suskambėjo žadintuvas, jaučiausi gerai. Flandrijos ture buvome sužaloti dėl traumų, todėl startavome tik su šešiais motociklininkais [leidžiami aštuoni]. Tačiau Alessio-Bianchi vis dar turėjome stiprią komandą, įskaitant Fabio Baldato [laimėjo du Tour de France etapus 95 ir 96 m.] ir Andrea Tafi [laimėjo Roubaix 1999 m.]. Anksti Arenbergo miške praradau pirmaujančią grupę, nes užstrigo už kito motociklininko. Akmenys buvo košmaras, bet turėjau rizikuoti aplenkti arba visiškai prarasti lyderius.
Neįtikėtinai uždariau spragą taip, lyg jos nebūtų. Baldato buvo toje vadovaujančioje grupėje ir paklausė manęs, kaip aš jaučiuosi. Pasakiau jam, kad maniau, kad mechanikai pamiršo uždėti mano grandinę – viskas buvo puiku. Tada Baldato nutempė mane į akmenimis grįstą Le Carrefour de l'Arbre ruožą, prieš važiuodamas į Hem [kitą akmenimis grįstą atkarpą apie 6 km nuo finišo]. Prisimenu, kaip beveik lėtai brūkštelėjau pro šį didžiulį akmenį ir galvojau, kad jei visi to išvengs, būtų stebuklas. Tą sekundės dalį išgirstu šnypštimą ir tai Johanas Museeuw [kuris ketino siekti savo ketvirtosios pergalės Rubė]. Po to reikėjo įveikti vaikinus trasoje…
Cyc: kaip šis sprintas baigėsi?
MB: Į velodromą įėjau su Fabianu Cancellara, Tristanu Hoffmanu ir Rogeriu Hammondu, ir Hammondas man kėlė didžiausią nerimą. Keletą metų kartu treniravomės JK ir žinojau, ką jis sugeba. Laimei, šiek tiek važiavau Niuporte ir lauko trasoje Kardife, todėl turėjau tam tikrą formą. Taip pat žinojau, kad nors buvome velodrome, galiojo kelių eismo taisyklės, o tai reiškia, kad aplenkti galima ne tik viršuje. Tai buvo mano gelbėtojas, nes nugara tiesioje savo sprintą pradėjau tuo pačiu metu kaip ir Hammondas. Žinojau, kad Rodžeris pakils į trasą, kad atsispirtų Cancellara, ir aš įlindau į vidų.
Cyc: kaip pasikeitė jūsų gyvenimas po to, kai laimėjote „Klasikos karalienę“?
MB: Tai buvo vaikystės svajonė – ant miegamojo sienos turėjau Gilberto Ducloso-Lassalle plakatus [Duclos-Lassalle laimėjo Roubaix 1992 ir 1993 m.], bet didžiausias pokytis įvyko 1998 m., kai laimėjau. mano pirmasis (ir paskutinis) Tour de France etapas. Staiga tapau dviratininku, kurį žmonės stebėjo. Roubaix sustiprino šią reputaciją, o 2005 m. užėmė ketvirtą vietą, nepaisant to, kad sulaužiau riešą.
Cyc: paminėjote treniruotes su Rogeriu Hammondu JK. Kodėl išsikraustėte iš savo gimtosios Švedijos?
MB: 2000 m. ištekėjau už Megan [Hughes iš Velso]. Tuo metu, kai laimėjome Roubaix, iš tikrųjų buvome įsikūrę Belgijoje, bet savaitgalį po laimėjimo persikėlėme į Velsą arčiau Megan tėvų. Dieve, tai buvo beprotiškas laikas. Turėjau įsipareigojimų žiniasklaidai ir visokių beprotiškų dalykų. Tiesą sakant, netrukus po to, kai laimėjau, daug britų vaikų išvežiau į treniruotę. Jie buvo gana geri. Toje grupėje buvo Luke'as Rowe'as ir Pete'as Kennaugh'as.
Dviratis: Jūsų žmona, žinoma, buvo kokybiška dviratininkė…
MB: Ji nekalba apie savo dviratininkės karjerą, tačiau 1995 m. ji laimėjo jaunių sprinto trasos bronzą ir 1998 m. Britanijos nacionalinį plento čempionatą. Mūsų dvi dukros tikrai turi gerus dviratininko genus. Tiesą sakant, jie yra didžiuliai dviratininkai. Vyriausiajai yra 13 metų ir jei leisčiau jai važiuoti dviračiu septynias dienas per savaitę, ji tai padarytų. Jaunesnysis mėgsta ciklokrosą.
Cyc: 2009 m. išėjote į pensiją po sezono su Slipstream-Chipotle ir netrukus pasirodėte JK trasoje. Kaip tai atsitiko?
MB: Nigelas Mansellas paklausė, ar nenorėčiau su juo pasivažinėti labdaros organizacijai UK Youth, kurios prezidentas jis yra. Pasisekė gerai ir padarėme išvadą, kad būtų puiku, jei labdaros organizacija suburtų komandą. Pirmaisiais 2011 m. lenktyniavome daugiausia GB trasoje, o 2012 m. perėjome į žemyninį lygį, o tai padėjo mums patekti į Britanijos turą. Tačiau išėjau 2012 m. pabaigoje ir galiausiai pasirinkau „Ironman“. Visada žavėjausi triatlonininkais. Žinau, kad daugelis pramoginių triatlonininkų sulaukia dviratininkų lazdos dėl savo dviratininkų įgūdžių, bet tokie atletai kaip Sebastianas Kienle [2014 m. laimėjo Ironman Hawaii] 180 km nuvažiuoja per 4:20 val. Tai išstumtų iš bet kurio profesionalaus dviratininko.
Cyc: Bradley Wigginsas pareiškė, kad nori tapti pirmuoju britu, laimėjusiu Paryžiaus Rubė. Ar jis turi tai, ko reikia?
MB: Jis turi galimybę jį laimėti, bet jūs turite rasti tą mielą vietą ant trinkelių, susijusių su pavarų pasirinkimu, kaip esate pasiruošę važiuoti dviračiu, padangų slėgį, su kokia padanga važiuoti sąlygos. „Team Sky“turi užtikrinti, kad būtų tik vienas lyderis, ir tikrai juo rūpintis. Prieš renginį trasą važiuodavau bent kartą, dažnai du kartus. Pasiėmiau savo vadybininką ir vieną ar du vyrukus su sunkvežimiu daiktų: ratų, kubilų, rėmų, šakių, vairo… ir pabandžiau pasiekti šiek tiek papildomo greičio. Esu tikras, kad „Sky“padarys tą patį.
Cyc: Roubaix įrodėte, koks gabus buvote trasoje. Ką manote apie neseniai atgimusią valandos įrašą?
MB: Puiku, kad jis vėl atsidūrė dėmesio centre, ir manau, kad taisyklės dabar nustatytos taip, kad rekordas galėtų judėti į priekį, technologijoms nedominuojant renginyje. Būtų labai smagu pamatyti, kaip Bradas pamėgins, nors aš stebėčiau Džeką Bobridgeą. [Tiesą sakant, Bobridge'ui pritrūko kiek daugiau nei 0,5 km savo bandymo pabaigoje sausio mėn.
Cyc: Ar būsite trasoje ir (arba) Roubaix kaip Eurosport komentatorius?
MB: bus patvirtinta. Vis dar laukiu jų žinučių apie 2015 m. tvarkaraštį. Tai turės derėti su Ironman treniruotėmis, bet noriu tęsti, nes tai man patinka. Tai geras būdas toliau dalyvauti sporte, nors laikas yra brangus. Aš vis dar turiu Big Maggy kavinę Džersyje ir dirbu su Infocrank – nauju galios matuokliu, kuris ką tik pasirodė rinkoje. Taip pat pradėjau verslą importuodamas ir platindamas prekės ženklą TEC. Tai priedų ir dalių prekės ženklas. Iš esmės turime viską, ką galite pakabinti ant savęs ar savo dviračio. Net ir būdamas 40 metų noriu lenktyniauti greičiau, o geriausia įranga tikrai padeda.
