Kai žiūrite „Tour de France“iš savo svetainės, kyla klausimas, kaip jie tai daro? Mes taip sužinojome
‘Žmonės mato tik tai, ką jiems rodo lenktynes komentuojantys žurnalistai. Tačiau už viso to slypi didžiulis pasaulis. Tačiau jūs net neįsivaizduojate, kam visa tai skirta.’
Nuo 1997 m. Ronanas Pensekas, buvęs prancūzų motociklininkas, kažkada žaismingas gynęs „Maillot jaune“Alpe d’Huez, atliko unikalų „Tour de France“direktoriaus konsultanto vaidmenį. Jis atsiskaito ne Christianui Prudhomme'ui, oficialiam lenktynių direktoriui ir veikėjui, o kitam režisieriui – žmogui, kuris scenarijus ir režisuoja kiekvieną vedėjo transliacijos etapą, transliuojamą į 190 šalių ir 121 skirtingą televizijos kanalą visame pasaulyje: šiek tiek. - žinomas vaikinas su didžiuliu regėjimu, vadinamas Jean-Maurice Ooghe.
„Ai, ar tai jo vardas?“– sako ITV televizijos laidos vedėjas Nedas Boultingas, žurnalistas, kažkada toks nelaimingas, prieš 12 metų savo pirmojo turo metu lyderio marškinėlius pavadinęs geltonu džemperiu. 'Aš niekada to nežinojau. Tačiau tai, ką jis daro, yra gana nuostabu. „Tour“yra tiek pat, kaip „Prancūzija“į vitriną ir „Og“– ar tikrai taip tariate? – puikiai tai supranta.’
„Mano darbas yra kuo tiksliau transliuoti turo scenarijų – tiek sportinį, tiek turistinį aspektą, nes daugeliui žiūrovų labiau rūpi atrasti Prancūzijos grožį“, – sako Ooghe. Tai darbas, kurį jis atlieka nepaprastai gerai.
„Žmogus yra genijus“, – sako Jorkšyro turo viršininkas Gary Verity, pasveikinęs Ooghe prieš neseniai vykusį Grand Départ Lidse (iš pradžių paskelbtas 2014 m.). „Tiesiog stebėdami, kaip jis dirba savo darbą, galite suprasti, kad jis yra savo žaidimo viršūnėje.“
Tikros lenktynės gali suskaldyti nuomones, tačiau Ooghe'o reportažai televizijos kompanijai France Télévisions ir už jos ribų vienbalsiai vertinami kaip meistriški. Boultingas mano, kad ši motociklo ir sraigtasparnio šūvių harmonija „dešimčia kartų padidina žiūrovų skaičių“, o buvęs britų motociklininkas ir dabartinis televizijos reporteris Danas Lloydas apibūdina jų darbą kaip „išskirtinį“.
Šiandien „Turas“skelbia, kad visame pasaulyje televizijos žiūrovų skaičius siekia 3,5 mlrd. Pasaulio taurė ir olimpinės žaidynės. Tačiau ankstyvieji lenktynių pasirodymai per Prancūzijos nacionalinę televiziją 30-aisiais ir 40-aisiais buvo filmuojami naudojant 16 mm kamerą, džipą ir motociklą ir turėjo būti nuskraidinti į Paryžių montuoti, o tik kitą dieną bus rodomi eteryje. Pirmoji tiesioginė transliacija įvyko lenktynių finale Paryžiaus „Parc des Princes“1948 m., o po dešimtmečio – pirmosios tiesioginės nuotraukos pakelėse iš Col d’Aubisque.
„Dalykai labai pasikeitė net nuo tada, kai pradėjome transliuoti 4 kanalo turą prieš maždaug 30 metų“, – sako prodiuseris Brianas Venneris, kuris, būdamas 80 metų, vis dar vadina britų antžeminės transliacijos kadrus.„Prancūzų vedėjų transliacija anksčiau buvo gana paprasta. Signalas nutrūko po medžiais ir tiltais – tokį sumaištį sukeldavo oras.“Šiais laikais technologijos yra fenomenaliai pažengusios. „France Télévisions“, kurioje dirba 300 darbuotojų, naudoja keturis sraigtasparnius, du lėktuvus, penkis kamerinius motociklus, du garso motociklus, apie 20 kitų kamerų starte ir finiše ir 35 transporto priemones, įskaitant sunkvežimius ir sunkvežimius. Šis sąrašas yra toks pat grubus sudėtingo proceso supaprastinimas, kiek glumina komandų grandinė – todėl sulaikykite kvėpavimą, kol įsigilinsime.
Supainiotas žiniatinklis
ASO, turo organizatorius, įdarbina Euro Media France (EMF), kad sukurtų neapdorotą kiekvieno etapo vaizdo įrašą. Su maždaug 70 žmonių komanda EMF perduoda savo vaizdus savo „klientui“France Télévisions, kuris per Ooghe atrenka, sumaišo ir sukuria vieną kanalą, kurį naudoja atskiri transliuotojai. Šie kanalai papildo aprėptį savo originaliu turiniu, pvz., interviu, komentarais, grafika ir reklama.„Mes nesuteikiame visos aprėpties – tikriausiai 99,9 proc.“, – sako EMF direktorius Lucas Geoffroy. „France Télévisions“finišuoja kaip futbolo rungtynėse. Visas kitas nuotraukas darome iki maždaug paskutinio kilometro.’
Svarbiausia, kaip užfiksuoti lenktynių sportinę dramą, yra motociklų operatoriai. „Moto vyrai užmezga labai gerus santykius su motociklininkais – jie tarsi šeima“, – sako Geoffroy. „Kartais dviratininkai iš tikrųjų palenkia operatorius, sakydami, kad „tas ir toks“netrukus užpuls ir pateiks jiems informaciją tiesiai iš lenktynių esmės. Jų aukščiausios klasės BMW R1200RT dviračiai buvo modifikuoti su specialiais generatoriais sunkioms VHF belaidėms kameroms ir palankesniu pavarų dėžės santykiu, kad būtų galima važiuoti net 8 km/h.
trečia pavara neliesdami sankabos.
„Chapeau vyrams ant motociklų“, – sako Boultingas. „Jie yra nepaprastai drąsūs, stiprūs ir įgudę atlikti savo darbą – jie tikrai gerai skaito dviračių lenktynes, nepaisant to, kad įkarštyje dažnai patiria skriaudą iš motociklininkų ir komisarų.“
Be papildomo fotografų būrio, keletas privačių klientų (tokių kaip ASO ir Amerikos kanalas NBC) lenktynių metu važinėja motociklais. 4 kanalas kažkada sumokėjo 15 000 svarų sterlingų už šią privilegiją ir yra atsakingas už stebuklingos akimirkos, kai Gregas LeMondas sužinojo, kad laimėjo 1989 m. turą Eliziejaus laukuose, įamžinimą. Nepaisant to, „Channel 4“daugiau nei vieno dviračio į lenktynes nesiuntė, nes akivaizdžiai prieštaravo artimi prancūzų motociklininkai.
„Jie bandė mus paleisti iš kelio“, – tvirtina Venneris, kurio prodiuserių kompanija „Vsquared TV“dabar rengia ITV turo transliacijas. „Kartą mūsų dviratis nuvažiavo per kampą ir sugriovė žiūrovui priklausantį dviratį. Sirgaliai apsupo motociklininką ir operatorių ir reikalavo pinigų už remontą. Kadangi nė vienas neturėjo pinigų, jie pagrobė operatorių ir privertė motociklininką grįžti su išpirka.’
Motociklai, sraigtasparniai, palydovai…
Veiksmą fiksuojant iš viršaus – jau nekalbant apie ikoniškus kraštovaizdžio kadrus, tokius sinonimiškus turui – yra du sraigtasparniai, kuriuose sumontuotos „Cineflex“giroskopinės kameros sistemos („išskirtinis įrankis“, fiksuojantis „visiškai stabilizuotus vaizdus, kad ir kokia būtų sąlygomis“, – teigia aviacijos operatorius Vincentas Houeixas). Kaip ir ant žemės važiuojantys motociklai, pilotai ir operatoriai ištisus metus lenktynėse dirba poromis, o ilgiausiai tarnaujanti pora tęsiasi beveik du dešimtmečius. Viename iš sraigtasparnių yra specialus plataus kampo objektyvas, skirtas platiems kraštovaizdžio kadrams. „Mano asmeninis mėgstamiausias dalykas yra tada, kai motociklininkai leidžiasi į slėnį, o sraigtasparnis važiuoja išilgai kelio tame pačiame aukštyje. Tai suteikia fantastišką žiūrėjimą“, – sako Boulting.
Dabar techniniai dalykai. Persiųsti vaizdus tiesiai į palydovus iš nuolat judančių š altinių yra sudėtinga, todėl norint surinkti vaizdus ir perduoti juos į stacionarius tarpinius maršrutus, reikalinga sudėtinga oro relių sistema. Tam yra dvi malūnsparnių estafetės, skraidančios maždaug 600 m aukštyje, ir du lėktuvai, skriejantys 3 000–8 000 m aukštyje (priklausomai nuo oro sąlygų). Nors sraigtasparniai turi nusileisti papildyti degalų kas kelias valandas, lėktuvai, dažnai be slėgio, sukasi labai lėtai iki aštuonių valandų, kad išlaikytų teisingą oro padėtį viso etapo metu.
„Vėjas ir turbulencija gali būti blogi, todėl norint dirbti lėktuvuose reikia specialios konstitucijos“, – sako Geoffroy. Įrengta automatinio sekimo GPS sistema, sukurta EMF, orlaiviai sinchronizuojasi su ant žemės skriejančiais motociklais, net kai jiems trukdo debesys ir stichijos.
Du EMF sunkvežimiai stovi atviruose tarpiniuose taškuose kiekviename etape – trys, jei maršrutas yra ypač ilgas arba sudėtingas. Kiekvieną sunkvežimį valdo šeši technikai; pirmasis taškas priima tiesioginį signalą iš viršaus ir siunčia jį į palydovą, o antrasis taškas perduoda signalą per mikrobangų krosnelę į finišo miestelį, kur jį priima keturi imtuvai, sumontuoti ant 50 m aukščio krano. Aštuoni signalai (dvi sraigtasparnio kameros, penkios motociklų kameros ir viena pritvirtinta prie Prudhomme'o automobilio – naujas papildymas 2013 m.) yra iššifruojami išoriniame EMF transliacijos sunkvežimyje, kuris apdoroja ir pakoreguoja spalvas prieš siunčiant jį į šalia esantį Ooghe's France Télévisions gamybos komplektą. zonos technika. Visas šis procesas užtrunka maždaug pusę sekundės.
Visa plano dalis
EMF ir France Télévisions turi aštuonis mėnesius pasiruošti turui. Kai tik atskleidžiamas maršrutas, technikai renkasi tarpinių sunkvežimių vietas, ieško galimų spąstų (tokių kaip aukšti pastatai ir medžiai) ir organizuoja sraigtasparnių degalų papildymo vietas. Tuo tarpu Ooghe sukuria savo kelio knygą, žvalgydamas geografines ir kultūrines lankytinas vietas 15 km spinduliu nuo maršruto, kad galėtų „surašyti“kiekvieną etapą. Tie įmantrūs ūkininkų eksponatai laukuose, kuriuos matome kasmet? Jie gaunami iš Prancūzijos ūkininkų sąjungos patarimų, kartu su GPS koordinatėmis, kad Ooghe galėtų užtikrinti, kad jo pilotai būtų paruošti.
Liepos mėnesį vykusiame 18-ajame „France Télévisions“anonse Ooghe'as, kuris yra estetikos žmogus, turėjo tiesioginę 20 žmonių komandą, kuri padėjo jam suprasti lenktynių niuansus, kai jie renkasi iš. iki 20 įeinančių tiekimų, kurie dengia vieną studijos sieną.
„Jei filmuojate futbolą ar tenisą, galite tiesiog sekti kamuolį“, – sako Pensec. „Tačiau dviračių sporte svarbu nebūtinai lenktynėse pirmaujantis motociklininkas. Tai labiau taktiška, ir čia aš padedu Jeanui-Mo [Ooghe'ui].“Pensekas retai žiūri, ką komentatoriai kalba visuomenei; vietoj to jis numato, kas nutiks, kad galėtų koordinuoti motociklų strategiją. Nurodymai iš Ooghe keliauja priešinga kryptimi per tą patį palydovą ir perduoda nuorodas į jo lėles lauke.
Boulting, kuris stebi turą kartu su buvusiu geltonu marškiniu ir prologo specialistu Chrisu Boardmanu, Penseco vaidmenį apibūdina kaip „tokį svarbų“. „Nebent važiavote būryje, tada visiškai nežinote apie visus vykstančius scenarijus. Buvę „Tour“lenktynininkai mato dalykus, kurių nematoma plika neįgudusia akimi.“Ne tik galima žongliruoti sportine lenktynių puse su tuo, ką Geoffroy apibūdina kaip „geografijos pamoką“, kuri kasmet pritraukia žiūrovus, bet ir Ooghe. sunkus balansavimo veiksmas ant jo rankų, tenkinantis tiek vietinę, tiek vis didėjančią pasaulinę auditoriją.
„Buvo laikas, – aiškina Boultingas, – kai, pavyzdžiui, Christophe'o Moreau (4-as 2000 m. turo vieta) traškėjimas buvo svarbus Prancūzijos televizijos žiūrovams, bet ne tiek. likusį pasaulį, tačiau aprėptis užtruks apie jį. Laimei, tos varginančios dienos jau praėjo. Dabar aprėptis kur kas mažiau parapinė.’
Zonoje
Pasak Vennerio, chaotiškos zonos technika iš esmės yra „fantastiška automobilių stovėjimo aikštelė, labai dažnai užpildyta purvu“. Yra didžiulė bičiulystė.“12 km ilgio kabeliai yra tokio pat ilgio, kaip ir 180 transporto priemonių vilkstinė kasdieniame reklamos karavane prieš kiekvieną etapą. Kartu su EMF ir France Télévisions stovyklą įkūrė kai kurių iš 60 pasaulinių televizijos stočių, tiesiogiai transliuojančių įvykį, prodiuserių komandos, įskaitant ITV, amerikiečių garsiuosius NBC, Australijos SBS ir Eurosport.
Transliavimo teisės yra tokios pat sudėtingos kaip ir tie kabeliai. Štai bandymas išsiaiškinti: ASO turi du pagrindinius sandorius – vieną su „France Télévisions“(manoma, kad jo vertė bus apie 24 mln. EUR per metus iki 2020 m.), o kitą – su Europos transliuotojų sąjunga (EBU), jei jos nariai 56 šalyse ir visoje Europoje (bent iki 2019 m.). Atskiruose neseniai sudarytuose susitarimuose tiek NBC, tiek SBS įsipareigojo sudaryti 10 metų trukmės sandorius iki 2023 m., o Mike'as Tomalaris – Australijos atsakymas Gary Imlachui – teigė, kad „nepaprastas“sandoris (manoma, kad jo vertė – 2 mln. Australijos dolerių per metus) yra įrodymas, kad „mes“guli lovoje su ASO dideliu laiku“. Iš viso 2013 m. ASO sudarė sutartis su 121 kanalu, apimančiu 190 šalių.
Žiūrovai visame pasaulyje mato tas pačias nuotraukas ir pagrindinę grafiką, skirtą laiko tarpams, kurie matuojami GPS atsakikliais, sumontuotais ant televizoriaus motociklų. „Vieninteliai pokyčiai yra tada, kai atitinkamos tautos, kurios imasi informacijos, ją lokalizuoja ir rūpinasi savo konkrečia auditorija“, – aiškina Tomalaris, „19 Tours“veteranas. „Štai kur aš atvykau į Australiją, kur Gary Imlachas atvyksta iš JK [ITV] ir Bobas Rollas iš Šiaurės Amerikos [NBC].“
Šiuos tris kanalus vienija vienas dalykas: Philo Liggetto ir Paulo Sherweno balsai. Kreidos ir sūrio komentatorių duetą (dabar daugiau sūrio ir sūrio) pirmiausia išugdė „Channel 4“, kurio novatorišką turo reportažą geriausiai prisimena Pete'o Shelley pasakiška teminė muzika. Kai amerikiečiai pradėjo rimtai domėtis dviračių sportu (maždaug tuo metu, kai pasipūtęs teksasietis pradėjo monopolizuoti maillot jaune), Liggettas ir Sherwenas tapo karšta nuosavybe ir buvo sukurta dalijimosi sistema („Vargu ar galėtume sustabdyti, kad Philas ir Paulas dabar netaptų milijonieriais, mes?“sako Venner).
Be 15 žmonių, dirbančių studijoje JAV, NBC gali pasigirti gausiais 75 turo darbuotojais, „nuo aukščiausios klasės prodiuserių ir redaktorių iki tų žmonių, lyginančių Philo ir Paulo marškinius“, – sakoma. Tomalaris, kurio santykinai menka devynių žmonių komanda daro SBS „turo transliacijų vargšais“.
„Eurosport“komandoje dirba 35 žmonės, įskaitant komentatorius keturiomis skirtingomis kalbomis, o dabar trigubą turo nugalėtoją Gregą LeMondą kaip kviestinį konsultantą. Panašiais skaičiais gali pasigirti ITV, kuri 2002 m. perėmė iš 4 kanalo pradinį sandorį, kurio vertė – 5 mln.„Venner's Vsquared“kuria ITV transliacijas su 18 žmonių komanda Prancūzijoje (įskaitant tokius kaip „Imlach“, „Boardman“ir „Boulting“, taip pat trys operatoriai, keturi inžinieriai, technikai, sunkvežimių vairuotojai, prodiuseris ir prodiuserio padėjėjas) ir 20 „Ealing Film“Studijos, iš kurių vaizdai perduodami į ITV perdavimo centrą Chiswick mieste, vakarų Londone.
Boulting vertina būtinybę diegti naujoves ir pritaikyti naujas technologijas rengiant kelionę. Pernai buvo pristatytos ant dronų montuojamos kameros, o šiemet didžioji mada tapo dviračių kameros, kurios žiūrovus nukelia tiesiai į veiksmo šerdį. Vis dėlto, nors šios kameros tikrai gali pagerinti lenktynes, Boulting mano, kad jos turėtų būti apribotos tik svarbiausiomis vietomis, kol bus visiškai įvaldytos. „Kad ir kokie neįtikėtini jie būtų, šie vaizdai suteikia įžvalgų, o ne apžvalgą“, – sako jis. Lloydas sutinka, kad dviračių kameros „reikia naudoti taupiai ir tinkamu laiku, kitaip žiūrovams bus nuobodu“.
Taip pat yra nedidelis transliavimo teisių klausimas. ASO turi vaizdo teises į viską, kas vyksta turo metu, tačiau dažniausiai komandos koordinuoja filmuotą medžiagą dviračiu. Be to, jaučiate, kad Ooghe, turo viską matanti akis, nebūtų labiausiai patenkinta, kad atsisakytų kontrolės.
Baigiama tiesiai
Laimėtojui peržengus ribą, dėmesys perkeliamas į interviu po lenktynių. Tai gali atrodyti kaip netvarkingas žiniasklaidos skraidymas, tačiau egzistuoja hierarchijos sistema, nepaisant to, kad finišo zonoje buvo daugiau nei 200 papildomų operatorių (2012 m. beveik susidūrus, Wigginsas privertė jį pavadinti „ašluostymu“ir „ kvailas keiksmažodis, o Cadelis Evansas 2008 m. garsiai sumušė galvą).
Kaip priimančioji transliuotoja, France Télévisions turi pirmenybę interviu, kol motociklininkai patenka į „teisių turėtojų“zoną, kur dažnai taikoma telkimo sistema. Pavyzdžiui, jei laimės Markas Cavendishas, Boulting – kaip Anglijos nemokamas transliuotojas – žengs į priekį.
„Todėl dažnai girdi mane užduodant klausimus net per Eurosport“, – sako Boultingas, kuris savo darbą apibūdina kaip „valytoją, kuris po mūšio eina ieškoti brangenybių ir trofėjų iš lavonų kūnų“. Kadangi ture nebuvo vokiškos antžeminės televizijos (jie pasitraukė po daugybės dopingo atskleidimų, kuriuose dalyvavo vokiečių motociklininkai), Boultingo dažnai prašoma pakalbinti Marcelį Kittelį ir Andre Greipelį – dėl to jis buvo užimtas, kai Cav liepą sudužo.
Šiuo metu Ooghe ir Pensec atsitraukia nuo sunkios darbo dienos. France Télévisions turės reakcijų, interviu ir analizės programas po etapo, tačiau EMF studija ir tarpiniai taškai yra supakuoti praėjus 15 minučių po to, kai paskutinis motociklininkas kirto liniją. Prieš komandai išvykstant į kitą finišo miestą apie 20 val., vyksta apibendrinimas ir pakeliui sustoja, jei įmanoma, pavakarieniauti. „Prireiks šiek tiek priprasti, bet tai ritmas, įsišaknijęs mumyse, kaip ir motociklininkams“, – sako Pensec.
„Nuostabu, kaip visi tiesiog dirba savo darbą ir nesijaudina dėl kitų“, – priduria Venner. „Kiekvieną dieną viskas yra tinkamoje vietoje. Laidai gali atrodyti chaotiški, tačiau metai iš metų tai labai efektyvi sąranka. Dievas žino, ką darytume, jei šį įvykį turėtume uždengti aklai. Visi dalyvaujantys žmonės to nepraleistų pasauliui. Gali būti šauksmų, streso ir trinties. Tačiau pažįstu žmonių, kuriems niekas kitas negalėjo rūpėti, kol nepraranda savo vietos ture.’
